Trečioje klasėje pasaulio pažinimo pamokose sutinkame temą „Seniau ir dabar“.  Kalbant šia tema reikia pradėti nuo savo gyvenamosios vietos, o kas geriau galėtų papasakoti, jei ne mokyklos bibliotekininkė Danutė Dvylaitienė, kuri turi surinkus ir susisteminus mūsų krašto praeities lobius nuo penkto amžiaus.

Taigi, trečiokai atidžiai klausėsi bibliotekininkės pasakojimo ir stebėjo senas nuotraukas. Daug kas buvo sunkiai suprantama, bet kartu ir įdomu.

Vincentui , buvo įdomi lydiminė žemdirbystė. Jis prisiminė, kad Gelgaudiškis susiformavo strategiškai naudingų dviejų kelių ir upės sankryžoje. Berniukas prisimins Pakalniškių kapinyno laužavietes ir archeologinius radinius. Dar jis savo užrašuose pasižymėjo, kad pilys – svarbiausi puolimo gynybos punktai, kad didžiulę istorinę reikšmę turi Maštaičių piliakalnis. Mokinys prisimins, kad kairysis Nemuno krantas tapo karo zona, o 1599 m. Gelgaudiškyje gyveno 31 šeima.

Ugnius prisiminė, kad kadaise buvo neįžengiamos girios, o pilys buvo medinės ir 198 tokios pilys sudegė. Dominykui buvo įdomu, kad Pakalniškiuose rasti ir romėnų pinigai, kad Gelgaudiškyje buvo Švedų kariuomenė. Gustui įspūdį paliko kryžiuočių kovos. Emilijui , gyvenančiam netoli Maštaičių piliakalnio, buvo smalsu išgirsti, kad kažkada ten stovėjo mūrinė pilis. Jis ir pats sakėsi ten matęs seną plytgalį. Dar Emilijus pasižymėjo, kad 1599 m. Gelgaudiškyje jau gyveno 71 šeima . Evai buvo įdomu, kad šalia raitelio laidodavo ir gyvą žirgą. Gabiją nustebino, kad protėviai darbui kinkydavo prijaukintus lokius ir briedžius, nes arkliams būdavo per sunku. Įdomu  buvo pamatyti nagines, pagamintas iš odos, vyžas iš medžio žievės. Gustė pasižymėjo, kad 1384 m. lietuviai užėmė kryžiuočių pilis, kad senieji lietuviai kalbėjo kitaip( vuobolys-obuolys, aržuolas-ąžuolas ir t.t.).Austėja įsitikino, kad Sūduva – tikras lygumų kraštas. Augustė prisimins, kad Pakalniškių kapinių laužavietėje rasta daugiau kaip 1600 radinių, kurie eksponuojami Kauno Karo muziejuje.

Ačiū, mielai bibliotekininkei, kuri leido praskleisti mūsų krašto senovės istorijos apdulkėjusią užuolaidą, kuri tolima, bet  tokia miela ir brangi Danutei. Gal ta noro pažinti , atrasti , nepamiršti ugnelė užsidegs bent vienoje mažojo mokinuko širdelėje...

                                                                       Mokytoja  Virginija Kasparaitienė