Ar esi kada nors turėjęs pravardę?

Ar pažįsti bent vieną vaiką mokykloje, kurio bijo kiti vaikai? Pavyzdžiui, dėl to, kad jis skriaudžia, užgaulioja ar apstumdo kitus.

Ar esi kada nors kitą vaiką pavadinęs užgauliu žodžiu, pavyzdžiui, „žąsinas“, „žioplys“ ar pan.?

Ar tave kada nors yra apkalbinėję kiti klasės vaikai?

Ar pažįsti vaiką, kuriam nemiela eiti į mokyklą, nes klasės vaikai prieš jį susimokę ir nebendrauja su juo?

Į šiuos ir kitus klausimus bandėme atsakyti „Savaitės be patyčių“ metu: mokyklos fojė buvo dalinami lankstinukai „Patyčios gali ir turi liautis“; pradinių klasių mokiniai žiūrėjo ir aptarė filmus apie draugystę, surengė piešinių parodą „Ten kur gailestis ir meilė, Dievas ten yra“; vyresnių klasių mokiniams buvo rodomas dokumentinis filmas „ Tinklas“; 1-6 klasės dalyvavo paskaitoje – diskusijoje „Skundimas ar pagalbos prašymas“, žaidė žaidimą „Kaip sustabdyti patyčias?“; 7-10 klasių mokiniai įsijungė į paskaitą – diskusiją „ Patyčios. Pagalbos priemonės“; po paskaitų vyko refleksija su psichologo asistente „Aš tapau draugiškesnis“.

Kiekvienas iš mūsų pradėdami nuo savęs, nuo menkiausių gerų darbų, minutėlės išklausymų, iš visų jėgų stengsimės, kad patyčios į mūsų mokyklą, kiemus bei miestelį daugiau nebegrįžtų. Kiekvienas iš mūsų, tiek mažas, tiek didelis imsis ir mažų, ir didelių darbų, kurie skatins visus atskleisti gerąsias savo savybes ir įrodyti, kad patyčios yra silpnesnės už mūsų draugystę, pagalbą vienas kitam ir gražesnį rytojų.