Birželio 4 ir 9 dieną 5 klasės moksleiviai susiruošė keliauti į Kuršių Neriją. Pirmiausia sustojome Klaipėdoje, Smiltynės perkėloje ir plaukėme keltu per Kuršių marias. Mokiniai buvo džiaugsmingai nusiteikę, stebėjo prisišvartavusius laivus. Persikėlę keltu, autobusu vykome link delfinariumo ir stebėjome nuostabų delfinų pasirodymą. Toliau vykome į Pilkąsias (Mirusias) kopas, tai 4 buvusių užpustytų kaimų, Liudviko Rėzos gimtinės, Karvaičių kaimo ir 2 senų kapinaičių vietos, savaiminės kilmės miško augalija bei po smėliu palaidoti šimtamečiai miškų dirvožemiai. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. Po to keliavome į Nidą, lipome į Parnidžio kopą, nuo jos viršūnės grožėjomės nuostabia pajūrio gamta. Tai pustoma smėlio kopa Nidos pietuose, Kuršių Nerijoje, 52 m virš jūros lygio. Ant kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, 1995 m. pastatytas saulės laikrodis. Tik pastatytas jis buvo 12 metrų aukščio, 200 tonų svorio, tačiau 1999 m. gruodžio 4 d. praūžęs uraganas „Anatolijus“ apgadino laikrodį ir iki 2011 m. jo „rodyklės“ aukštis buvo dvigubai mažesnis. Tai unikali vieta, Kuršių Nerija vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. 2011 m. laikrodis atstatytas. Laikrodžio autorius Ričardas Krištopavičius. Vietiniai gyventojai mano, kad pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, nes kopa kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę. 1675–1854 metais čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai. Apie kopą veda 1,8 km Parnidžio pažintinis takas. 2011 m. saulės laikrodis atstatytas. Tai 13,8 m aukščio akmens stulpas, sveriantis 36 tonas. Ant šalia jo iškilusių nedidelių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis, iškaltos valandų ir pusvalandžių įraižos, taip pat po vieną kiekvienam mėnesiui, ir dar keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams. Grįžtant aplankėme Kormoranų koloniją, tai didžiausia ir seniausiai, dar iš XIX amžiaus žinoma šių paukščių perimvietė Lietuvoje. 2005 metais kolonijoje perėjo apie 2800 porų kormoranų ir daugiau kaip 300 garnių porų. Vien tik žuvimis mintantys kormoranai pastaruoju metu tiek žmonėse, tiek žiniasklaidoje tapo pastovių svarstymų, ginčų objektu. Kaip konkurentų jų nekenčia marių žvejai, dėl perimvietėje nudergto ir džiūvančio seno pušyno. Radę puikias perėjimo ir maitinimosi sąlygas, šie paukščiai kol kas vis dar plečia savo koloniją.Aplankėme ir Juodkrantę. Ten vaikščiojome Raganų kalne.

Mums tai buvo be galo smagi, graži, įdomi ekskursija.

Informaciją parengė 5 klasės mokinės: Ugnė Patašiūtė ir Augustė Juškaitė