Išaušo penktadienio rytas. Mano visa klasė kartu su mokytoja išvykome į Tuki Tuki kaimo sodybą, kuri įsikūrusi Skaistakaimio kaime. Atvykus mus pasitiko sodybos šeimininkė Odeta. Ji mums papasakojo apie Kalėdų senelio rezidenciją ir sodybos gyventojus. Vaišindamiesi karšta kakava ir gardžiais imbieriniais sausainukais, klausėmės recepto, kaip galima pasigaminti paukšteliams lesyklėles žiemai. Sodybos šeimininkė ne tik pasakojo, bet ir rodė, kaip ir iš kokių medžiagų daromas šis skanėstas, leido mums patiems pabaigti gaminti.Esam jau dideli, tačiau labiausiai rūpėjo sutikti Kalėdų senelį. Ilgai ieškoti nereikėjo, nes vos tik priėję prie senelio rezidencijos, išgirdome jį knarkiantį. Atidarę duris radome senelį miegantį įsitaisius savo šiltame, kailiniame krėsle su pluoštu laiškų rankoje. Prisižadinę senelį ilgai šnekučiavomės. Sužinojome, kad senelis atvyko iš Šiaurės ašigalio, jo geriausi draugai - asiliukas Ogis ir ponis Kaštonas. Senelis papasakojo, kad asiliukas labai draugiškas, norintis daug dėmesio, o Kaštono geriau neglostyti, nes gali atimti pirštinę. Sodyboje gyvena ne tik šie du gyvūnai, bet ir povų šeima, įvairių rūšių vištų, dvi jūrų kiaulytės, triušiai, avys, ožkos... Susipažinę su daugybe gyvuliukų, žaidėme kartu su seneliu: leidinėjomės nuo čiuožynės, sukomės karusele, gaudėme vienas kitą, bėgiojome... Linksmybės ėjo į pabaigą, nes senelis išėjo toliau skaityti vaikų laiškų. Atsisveikinę su Kalėdų seneliu, padėkojome sodybos šeimininkei už šiltą priėmimą ir sukurtą kalėdinę nuotaiką. Visi linksmi ir kupini įspūdžių grįžome į mokyklą.
Kasparas
4 klasė
